- rietėti
- riedėti
a. n.
ribuoti, riduoti (psn.), ridėti (tarm.), rietėti, ristis, rituoti (tarm., šnek.), ritėti (prk.), voliotis
Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
rietėti — 1 rietėti, riẽta, ėjo žr. riedėti: 1. N, Pls Ot gražiai akmuo rietėjo loban! Švnč. Veizėk, kaip riẽta kūlis nu kalno Štk. Rietėjo ugnies kamūlys i nūrietėjo Vn. Kamuolys nuo kapų riẽta Švd. Tekinis riẽta Šll. Riẽta volas par tus pėdus Pln.… … Dictionary of the Lithuanian Language
rietėti — 2 rietėti, ėja, ėjo intr. 1. darytis ruplėtam, pranarotam, kietėti: Medis, ypač beržas, rietėja Žmt. 2. gyjant suaugti, rumbėti (apie kaulą, žaizdą), darytis rečiui: Kaulai rietėja DŽ. rietėti; įrietėti; surietėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
rietėti — 3 rietėti, ėja (riẽti Srv), ėjo intr. būti, sėdėti susirietusiam: Parvažiuodama rietėjau užpakaly sėdynės – kad jau nutirpo kojos! Srv … Dictionary of the Lithuanian Language
aprietėti — 1 aprietėti, apriẽta (àprieta), ėjo intr. kūliu apvirsti, pargriūti: Pastūmė, ir aprietėjau aukštynaika Jdr. Aprietėjo kelis sykius, kaip ejo nu lipto Vn. Virtau, kad ir aprietėjau Vkš. Nuvargsi žmogus, kol kame aprietėsi pagulėties par… … Dictionary of the Lithuanian Language
atrietėti — 1 atrietėti, atriẽta (àtrieta), ėjo 1. Š žr. atriedėti 1: Sukos, sukos i atrietėjo čia DūnŽ. 2. žr. atriedėti 3: Seniejai jau tie baigias, nauja karta àtrieta Grd. | Atrietės smertis i neritinamas Rdn. rietėti; aprietėti; atrietėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
gerblenėti — gerblenėti, ėja, ėjo intr. augti gumbais, rietėti (apie medį): Beržas pradėjo gerblenėt Kkl … Dictionary of the Lithuanian Language
išrietėti — 1 išrietėti, išriẽta (ìšrieta), ėjo 1. žr. išriedėti 1: Anglikė kokia išrieta i rūksta Krš. Paliko tebdeganti ugnis, viskas, o ka išrietės! Lk. Bulvės neišrieta, kad nesausa žemė [kasant] M.Unt. Kokią gėdą aš turėjau, kad iš ratų išrietėjau… … Dictionary of the Lithuanian Language
išrietėti — 3 išrietėti intr. prk. išgyventi, išbūti, iškentėti: Kad tik kaip nors lig pavasario išrietėtumėm toj šaltoj stuboj Skr. rietėti; išrietėti; surietėti … Dictionary of the Lithuanian Language
kikilst — kikìlst interj. virtinkš (virtimui, vertimuisi nusakyti): „Kamūliu rietėti“ – toks žaidimas piemenų – kikìlst, kikìlst pakalniuo ir nurietėsi Ggr … Dictionary of the Lithuanian Language
nurietėti — 1 nurietėti, nuriẽta (nùrieta), ėjo 1. BŽ381, Slk žr. nuriedėti 1: Nurietėjo pakalniuo su visu vežimu Kl. Nurietė[ja]u nuo kalnelio Dglš. Beeidamas nu staigio skardžio nukrito ir į upę nurietėjo PP28. Visi auksinukai iš puodo iššoko ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
parietėti — 1 parietėti 1. Lkm žr. pariedėti 1: Vos tai ištarė, akmuo toliaus parietėjo M.Valanč. Parietėjo akmuo Grž. Parietėk truputį, ir sukas galva Ds. Kai tas žiedas parietė[jo], visas dvaras sudrebė[jo] (d.) Tvr. 2. intr. pasiristi (po kuo): Vaikų… … Dictionary of the Lithuanian Language